74 metai iš Šveinfurto: neįtrauktas į Vokietijos bilietą be išmaniojo telefono!

74 metai iš Šveinfurto: neįtrauktas į Vokietijos bilietą be išmaniojo telefono!

Pastarosiomis dienomis ažiotažą sukėlė 74 metų ponios iš Šveinfurto padėtis. Monika Schwarz-Lambert priklauso kartai, kuri kuo puikiausiai orientuojasi skaitmeniniame pasaulyje – planšetiniu kompiuteriu ji skaito dienraštį ir naršo internete. Tačiau turėti išmanųjį telefoną jai atrodo nereikalinga. Aplinkybė, kuri dabar jiems tapo problema. Nuo rugsėjo ji nebegali naudotis viešuoju transportu mobiliuoju būdu, nes savivaldybės komunalininkai nebegali papildyti jos D-Ticket lustinės kortelės. Žingsnis, neleidžiantis jai pasinaudoti Vokietijos bilietu ir taip keliauti autobusu bei traukiniu, praneša Pagrindinis postas.

Monika išmano technologijas, tačiau išmaniojo telefono neturėjimas rodo, kad skaitmeniniame pasaulyje ji negali išnaudoti visko. Dėl šios dilemos kyla klausimas, kaip vyresnio amžiaus žmonės gali būti palaikomi jų kasdieniame, daug judumo reikalaujančiame gyvenime. Daugelio ekspertų nuomone, vietinis viešasis transportas turėtų būti suprojektuotas taip, kad būtų be kliūčių, kad tilptų vyresnioji karta. Be lengvo pasiekiamumo, svarbios tinkamos transporto priemonės ir lengvai suprantama informacija.

Kliūtys vietiniame viešajame transporte

Kaip matyti iš tolesnių šios temos svarstymų, viešasis transportas vyresnio amžiaus žmonėms turi būti įtikinamas ne tik prieinamumo, bet ir pasiekiamumo požiūriu. Tokie aspektai kaip trumpi atstumai pėsčiomis, patikimas ritmas ir patikima informacija turėtų būti darbotvarkės viršuje. Tik taip vyresnės kartos gali ir toliau aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime, kaip teigia Ioki Platforma aptikta.

Teoriškai senjorams, kaip Monika, yra ir pigesnių variantų, pavyzdžiui, 58 eurų bilietas, skirtas būtent pensininkams. Tai galėtų būti būdas skatinti jų mobilumą, tačiau šis pasiūlymas taip pat turėtų būti pasiekiamas be skaitmeninių kliūčių, kaip yra Praktiniai patarimai paaiškinama.

Įvairiapusis vietinis viešasis transportas taip pat galėtų tapti patrauklesnis dėl mažesnių pokyčių. Daugiau sėdimų vietų su porankiais, geresnis apšvietimas vakarais ar daugiau mobilumo patarimų galėtų padėti vyresnio amžiaus žmonėms jaustis saugiai ir palaikyti, o užsakomasis transportas taip pat suteikia galimybę padidinti judumą.

Belieka laukti, kaip savivaldybės komunalininkai reaguos į Monikos ir kitų nukentėjusių senjorų rūpesčius ir poreikius. Akivaizdu, kad norint nepalikti vienos kartos, būtina permąstyti transporto planavimą. Požiūris ir supratimas yra būtini, kad net tie, kurie nėra susipažinę su visomis naujomis technologijomis, galėtų naudotis viešuoju transportu. Monikos atvejis aiškiai parodo, kad norint pasiekti realią socialinę pažangą, dar reikia daug nuveikti.