ESA sukuria dirbtinį saulės užtemimą: nuostabūs vainiko vaizdai!

ESA sukuria dirbtinį saulės užtemimą: nuostabūs vainiko vaizdai!

2025 m. birželio 16 d. ESA palydovų pora Proba-3 kosmose sukūrė įspūdingą dirbtinį saulės užtemimą. Ši įdomi misija gali ne tik suteikti žvilgsnį į mūsų Saulės paslaptis, bet ir suteikti svarbių įžvalgų apie kosminį orą, kuris gali turėti didelės įtakos mūsų technologijoms. Kaip ir Frankenpost pranešta, buvo paskelbti pirmieji Saulės vainiko vaizdai. Šią išorinę Saulės atmosferą paprastai galima pamatyti tik visiško saulės užtemimo metu.

Kovo mėnesį du programos „Proba-3“ palydovai skrido tikslia forma. Kol vienas iš palydovų blokavo saulės šviesą, ant antrojo palydovo, kuris buvo už 150 metrų, buvo metamas maždaug 8 cm pločio šešėlis. Šiame šešėlio centre buvo teleskopas su 5 cm diafragma. Šios dvejų metų misijos tikslas – daugiau sužinoti apie vainikinių masių išmetimus ir saulės audras, kurios gali paveikti ir palydovus, ir ryšius Žemėje.

Kosmoso oro iššūkis

Pastaraisiais metais kosminių orų tema tampa vis svarbesnė. Tokie reiškiniai kaip vainikinės masės išmetimas (CME) susideda iš elektronų, protonų ir sunkiųjų elementų branduolių ir gali ne tik sukurti natūralią šviesą, pavyzdžiui, šiaurės pašvaistę (Aurora borealis), bet ir kelti pavojų žmonėms bei technologijoms. „Tai vizualiai gražios kosminio oro pusės“, – sako fizikas Stefanas Kraftas ESA ataskaita. Tačiau CME taip pat gali padaryti didžiulę žalą infrastruktūrai ir ryšių sistemoms.

Richardas Christopheris Carringtonas pastebėjo pirmąjį didelį saulės įvykį dar 1859 m., kuris įėjo į istoriją kaip Carrington įvykis. Šis įvykis sukėlė didžiulius elektros linijų ir telegrafų sutrikimus. Žala, kurią panašūs įvykiai galėtų padaryti šiandien, neįsivaizduojama. 1989 m. Kvebeke nutrūko elektra, o 2003 m. sutriko Vokietijos GPS sistema.

ESA planai

Europos kosmoso agentūra (ESA) planuoja optimizuoti kosminių oro įvykių prognozes, kad ateityje tokia žala būtų kuo mažesnė. Kosmoso stebėjimo programa (SSA), kurios biudžetas iki 2020 m. viršys 30 milijonų eurų, siekia numatyti kelių dienų išankstinį įspėjimą. Siekdama toliau siekti šio tikslo, ESA nuo 2009 m. kuria visapusišką kosminių orų sistemą, jungiančią ekspertų centrus Europoje.

Kitas reikšmingas žingsnis bus Vigil misija, kuri Lagranžo taške L5 nustatys naują palydovą. Iš ten mokslininkai galės stebėti saulės aktyvumą taip, kad būtų galima prognozuoti iki keturių ar penkių dienų. Tokiu būdu TKS astronautai galėtų būti laiku įspėti apie saulės sprogimus ir taip būtų geriau apsaugoti.

Šie pokyčiai aiškiai parodo, kokie svarbūs yra kosminių orų tyrimai. „Proba-3“ misija gali būti raktas į gilesnį saulės ir jos poveikio mums supratimą ir, tikimės, padės geriau apsaugoti technologiją, kuri lemia mūsų kasdienį gyvenimą.