Kova su karščiu: kaip apsaugoti save ir savo artimuosius!

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Pateikdamas sveikatos apsaugos nuo karščio bangų rekomendacijas, Kulmbachas pateikia informaciją apie riziką ir priemones pažeidžiamoms grupėms.

Mit Empfehlungen zum Gesundheitsschutz vor Hitzewellen informiert Kulmbach über Risiken und Maßnahmen für gefährdete Gruppen.
Pateikdamas sveikatos apsaugos nuo karščio bangų rekomendacijas, Kulmbachas pateikia informaciją apie riziką ir priemones pažeidžiamoms grupėms.

Kova su karščiu: kaip apsaugoti save ir savo artimuosius!

Atėjo vasaros karštis ir atneša daug iššūkių. Žmonėms, anksčiau sirgusiems tokiomis ligomis, ypač gresia pavojus Kulmbacho rajonas pranešė. Šie žmonės turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į savo sveikatą pakilus temperatūrai. Atogrąžų naktys, kai naktį neatšąla, yra papildoma našta, ypač miestuose, kur šiluma gali nepabėgti.

Kai kuriems žmonėms organizmo gebėjimas reguliuoti temperatūrą gali būti labai sutrikęs. Tai visų pirma apima žmones, kuriems reikia priežiūros, antsvorio turinčius žmones ir žmones, sergančius lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip diabetas. Asmens sveikata turi didelę įtaką tam, kaip kas nors susidoroja su karščiu.

Poveikis sveikatai karščio metu

Šią vasarą gydytojai ir mokslininkai jau stebi pirmuosius padarinius. The Roberto Kocho institutas pabrėžia, kad ypač pažeidžiamos grupės, pavyzdžiui, nėščios moterys, vaikai ir senjorai, gali greitai nukentėti nuo karščio. Todėl būtina imtis prevencinių priemonių.

Dehidratacijos simptomai yra labai raudona oda, galvos skausmai ir net kraujotakos sutrikimai. Kiekvienas, kuris kenčia nuo karščio problemų, turėtų nedelsdamas griebtis vėsinimo – ar tai būtų šalta skalbimo servetėlė, ar pavėsingos vietos. Būtinas pakankamas skysčių suvartojimas: suaugusieji turėtų išgerti bent 1,4–1,5 litro per dieną, vyresni žmonės net 1,3–1,5 litro. Ir esant tokiai temperatūrai, protinga suvartoti dar 1–2 litrus daugiau.

Patarimai karštoms dienoms

Rekomendacijos yra aiškios: geriausia likti šešėlinėse vietose, dėvėti erdvius drabužius ir vengti tiesioginių saulės spindulių, ypač pietų metu. Buvimas vėsiose patalpose padeda atvėsinti kūną. Taip pat reikėtų valgyti lengvą maistą – vaisiai, daržovės ir salotos yra labai populiarūs ir padeda organizmui geriau susidoroti su karščiu.

The Roberto Kocho institutas pabrėžia patikimos informacijos ir skirtingų ministerijų bendradarbiavimo poreikį siekiant užtikrinti efektyvią šilumos apsaugą. Atsižvelgiant į klimato kaitą, dėl kurios ateinančiais metais padaugės karščio bangų, geras stebėjimas tampa vis svarbesnis.

2025 metų vasarą galime laukti pirmosios savaitės ataskaitos apie mirtingumą dėl karščio, kuri bus paskelbta liepos 10 d. Jis parodys, kaip dideli temperatūrų skirtumai paskutinę birželio savaitę paveikė žmonių sveikatą. Būkite budrūs ir saugokite save bei aplinkinius – ypač tuos, kurie ypač pažeidžiami karščio.