DGB įspėja: 8 valandų darbo dienos sumažinimas kelia pavojų darbuotojų teisėms!

DGB įspėja: 8 valandų darbo dienos sumažinimas kelia pavojų darbuotojų teisėms!

Dabartinės ekonomikos krizės metu ypač karštai diskutuojama darbuotojų teisių tema. DGB apygardos pirmininkas Werneris Gloningas rajono DGB profesinių sąjungų vasaros susirinkime pakomentavo vykstančius darbo teisės pokyčius ir leido suprasti, kad su darbuotojų teisėmis nereikėtų žiūrėti nerimtai. „Su nerimu stebime, kaip vėl bandoma sušvelninti darbo laiko įstatymą“, – sakė Gloningas. Šios problemos ypač aktualios, nes Vokietijoje kasmet dirbama daugiau nei milijardas viršvalandžių, daugiau nei pusė jų lieka neapmokama, kaip galima perskaityti [schwaben.dgb.de/presse/++co++54afd982-478e-11f0-b860-057b842].

Ne kartą stengiamasi viršutinę dienos darbo valandų ribą padidinti iki 13 valandų. DGB apygardos vadovybė ir profesinės sąjungos griežtai atmeta šį Darbo laiko įstatymo eroziją. „Ilgesnės darbo valandos ne tik sukelia sveikatos problemų, bet ir apsunkina darbo ir šeimos derinimą“, – pabrėžia DGB apygardos pirmininko pavaduotoja Gabrielė Brenner. Ją taip pat nustebino pokyčiai BPD, ypač koalicijos sutartis, kuri rodo panašias tendencijas.

Darbuotojų apsauga

Vokietijoje Darbo valandų įstatymas (ArbZG) reglamentuoja ne tik maksimalias darbo valandas, bet ir privalomus darbuotojų poilsio laikus. Tikslas – apsaugoti darbuotojų sveikatą ir saugą. Nepaisant to, daugelis darbuotojų skundžiasi neapmokamais viršvalandžiais ir nuolatiniu laisvalaikiu. Kaip skelbia dgb.de, daugelis darbuotojų kenčia nuo netipinių darbo situacijų, kurios turi neigiamą poveikį jų sveikatai, remiantis DGB indeksu.

Priekabiavimo pavyzdys – darbas vakarais (26 proc.) ir savaitgaliais (25 proc.). Be to, daugelį darbuotojų paveikia darbo užduočių padaugėjimas, o tai suvokiama kaip stresas. Dažnai nesilaikoma įstatymais nustatyto minimalaus 11 valandų poilsio laiko, o tai gali sukelti psichosomatinių nusiskundimų. „Čia reikalingos aiškios kasdienio darbo laiko ribos“, – sako Gloningas, pabrėždamas patikimo darbo laiko svarbą žmonėms, turintiems įsipareigojimų šeimai.

Profsąjungų reikalavimai

Šiame kontekste profesinės sąjungos ragina imtis konkrečių priemonių: aiškių kasdienio darbo valandų reglamentavimo, patikimų poilsio laikotarpių ir realaus darbo laiko organizavimo bendro apsisprendimo. Ne visą darbo dieną dirbantys darbuotojai, dažnai moterys, turi turėti galimybę prireikus pratęsti savo darbo valandas, neatsidurdami nepalankioje padėtyje. Tokie reikalavimai yra ne tik socialiai teisingi, bet jiems taikoma ir Europos darbo laiko direktyva, kuri nustato maksimalią 48 valandų per savaitę darbo trukmę ir apima teisę į pertraukas po šešių valandų ir keturių savaičių apmokamų atostogų, kaip teigiama 2012 m. verdi.de.

Galiausiai DGB apygardos vykdomojo komiteto nariai kreipiasi į SPD, prašydami ryžtingai nusiteikti prieš dabartinius reformos siūlymus, kvestionuojančius vyresnio amžiaus darbuotojų apsaugą nuo atleidimo. „Sąžiningas ir socialiai priimtinas darbo valandų organizavimas yra būtinas sveikai ir produktyviai visuomenei“, – tokia paskutinė Gloning ir Brenner žinutė.