Tvarus žemės ūkis Erdinge: Thalhammer remiasi ekologiniu ir ganyklų ūkininkavimu!

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Maxas Thalhammeris jau 25 metus vadovauja ekologiniam ūkiui Erdinge, planuoja novatorišką ganyklų auginimą ir mato galimybes esant sausam orui.

Max Thalhammer führt seit 25 Jahren einen Biobetrieb in Erding, plant innovative Weidehaltung und sieht Chancen durch das trockene Wetter.
Maxas Thalhammeris jau 25 metus vadovauja ekologiniam ūkiui Erdinge, planuoja novatorišką ganyklų auginimą ir mato galimybes esant sausam orui.

Tvarus žemės ūkis Erdinge: Thalhammer remiasi ekologiniu ir ganyklų ūkininkavimu!

Erding yra apie ateities žemės ūkį. Maxas Thalhammeris iš Grundo netoli Ottenhofeno jau beveik 25 metus sėkmingai vadovauja ekologiniam ūkiui, kuriame dirba kartu su šeima, įskaitant sūnų Maxą. Išdidžiai 80 melžiamų karvių gyvena 100 hektarų žemės ir yra lepinamos tvarte su ypatingu akcentu: dušu, kuris maloniai atvėsina su smulkia vandens dulksna. Nepaisant sausros keliamų iššūkių, Thalhammeris išlieka optimistiškas. Sausas oras jam iš tikrųjų naudingas, nes išdžiovina piktžoles ir sumažina kenkėjų riziką.

„Pirmieji miežių laukai jau nuimti ir galime tikėtis labai gero derliaus“, – aiškina Thalhammer. Auginamos įvairios veislės: nuo žieminių kviečių iki sojų ir kukurūzų – pasiūla plati. Erding rajone žemės naudojimas yra gana stabilus – apie 59 000 hektarų, o apie 19 000 hektarų naudojama kukurūzų auginimui.

Iššūkiai ir pokyčiai

Tačiau Thalhammer nėra vienintelis, kuris kovoja su dabartinėmis sąlygomis. Dr. Josef Schächtl pabrėžia, kad būtina skubiai geriau parduoti mažesnius augalus, tokius kaip kietieji kviečiai ir avižos. Šios rūšys yra ne tik perspektyvios regioniniam aprūpinimui, bet ir svarbios biologinei įvairovei auginimo vietose. Sabine Berger iš BBV valdybos išreiškia susirūpinimą dėl pasaulinių kviečių atsargų ir problemų, kurias sukelia augantis gyventojų skaičius. Svarbi diskusijos tema – maisto atsargų kaupimas, kuris, nepaisant didelių sąnaudų, laikomas naudingu, kad būtų galima lanksčiai reaguoti į mažėjančias kainas ir didėjančią paklausą.

Dabartiniame „Agora Agrar“ tyrime pabrėžiama žemės ūkio svarba klimato neutralumui ES. Prognozuojama, kad iki 2050 m. žemės ūkio ir durpynų išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis gali būti sumažintas iki 60 %. Efektyvus žemės naudojimas, pagrindinis tyrimo elementas, galėtų ne tik padėti ūkininkams, bet ir skatinti biologinę įvairovę. Taip pat siūloma mažinti gyvūninės kilmės produktų paklausą, siekiant sumažinti žemės poreikį ir kuo labiau sumažinti pašarų importą. Tyrimo duomenimis, agrarinės miškininkystės sistemos galėtų atlikti svarbų vaidmenį. Auginant medžius 8 % žemės ūkio naudmenų, būtų galima sukaupti iki 660 mln. tonų CO₂.

Dėmesio centre – tvarumas

Perėjimas prie klimatui neutralios ekonomikos yra iššūkis, kuris pirmiausia turi įtakos kaimo regionams. Reinhardas Menzelis kalba apie miškų konversijos poreikį, kai darbotvarkėje yra naujų medžių rūšių sodinimas. Tyrime raginama sukurti politinę sistemą, kad būtų galima realizuoti tvarumo potencialą, o kaimo regionams pateikiama ryžtinga žinia: „Turime veikti dabar, kad užtikrintume žemės ūkio ateitį“.

Šie pokyčiai rodo, koks svarbus mūsų ateičiai yra tradicinio ir naujoviško žemės ūkio derinys. Erdingo rajone tokie ūkininkai kaip Maxas Thalhammeris imasi iniciatyvos dirbti ne tik ekonomiškai, bet ir ekologiškai. Tai gali būti raktas į sėkmingą šiandienos ir rytojaus iššūkius.

Norėdami gauti daugiau informacijos apie būsimus žemės ūkio pokyčius ir tvarų žemės naudojimą ES, skaitykite tyrimus iš Merkurijus ir Agora Agrar.