Kolonijinės istorijos permąstymas: Augsburgo minėjimas keičiasi!

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Augsburgo kolonijinė istorija dėmesio centre: 375-ojo taikos festivalio veikla nušviečia postkolonijines perspektyvas ir kritinius diskursus.

Augsburgs Kolonialgeschichte im Fokus: Aktionen zum 375. Friedensfest beleuchten postkoloniale Perspektiven und kritische Diskurse.
Augsburgo kolonijinė istorija dėmesio centre: 375-ojo taikos festivalio veikla nušviečia postkolonijines perspektyvas ir kritinius diskursus.

Kolonijinės istorijos permąstymas: Augsburgo minėjimas keičiasi!

Augsburge daug kas vyksta, kai reikia susitaikyti su savo kolonijine praeitimi. 2025 m. birželio 21 d., kaip taikos šventės, skirtos 375-osioms metinėms, dalis, buvo surengta veiksmo diena, kurios tikslas buvo kritiškai išnagrinėti Augsburgo kolonijinę istoriją. Bendradarbiaujant „Solidarumo pasaulio“ seminarui ir Augsburgo universitetui, siekiama suabejoti dabartiniu pasakojimu, kuriam dažnai būdingas trivializavimas ir šlovinimas.

Puikus pavyzdys yra Annastrasse esantis Welsertafelis, kuriame Bartholomäus Welser švenčiamas kaip Vokietijos kolonijinių įmonių pradininkas, neminint drastiškų jo verslo pasekmių, tokių kaip smurtas ir pavergimas. Šis vienpusis vaizdas dabar papildytas antruoju skydeliu, kurio tikslas – parodyti tamsiąsias šios istorijos puses. Veiksmo dieną, pavadintą „Nuo El Dorado iki Augsburgo: kolonijinę istoriją paversti matoma!“, buvo surengta ekskursija po kolonijinį miestą, paskaitų pasirodymas su Magda Agudelo ir Adelheid Schulz, taip pat buvo pristatytas naujasis Welsertafel, kuris yra glaudžiai susijęs su besikeičiančiu požiūriu į kolonijinę praeitį miestui vis labiau žvelgiant į postkolonijinę perspektyvą. paskyra.

Santa Maria 2.0 ir kritinė perspektyva

Įdomi šių diskusijų dalis yra Santa Maria 2.0 projektas – karavelės kopija, kuri iš pradžių buvo sukurta 1992 m. švenčiant Kolumbo 500 metų jubiliejų. Nors pastaraisiais metais ši karavelė plaukė per Augsburgo pėsčiųjų zoną ir skatino sąžiningą prekybą bei solidarumą, ji sulaukė ir priešpriešinio vėjo iš rotušės. Tai rodo, kokia jautri tebėra kolonijinės istorijos tema, ypač per parodą apie Fuggerius ir Velserius, kai nebuvo leista eksponuoti kritinių tekstų apie čiabuvių tautų likimus.

Tačiau su veiksmo diena ir nauja atminimo lenta akivaizdu, kad pokyčiai vyksta. Čia pagrindinis vaidmuo tenka Europos kolonializmo ir čiabuvių tautų priklausomybės ir sąveikos tyrimui. Tokie renginiai kaip Alejandro Ceballos seminaras „Warao: kolonizacijos procesas“ kviečia susimąstyti apie globalius aplinkos, kapitalizmo ir kolonializmo ryšius. Tikslas yra spręsti eurocentrinės perspektyvos iššūkius ir sutelkti dėmesį į vietinių tautų, tokių kaip Warao Orinoco upės deltoje, gyvenimo būdo praradimą. Diskusijos apie alternatyvias žinių formas ir poreikį rimtai žiūrėti į emancipacinę praktiką taip pat yra šio švietimo metodo dalis, kaip galima rasti Postkolonijinio taikos miesto svetainėje.

Vystomasis bendradarbiavimas ir Europos atsakomybė

Konfrontacija su kolonijinėmis struktūromis nesibaigia formaliai pasibaigus kolonijiniam laikotarpiui, kaip parodė internetinis seminaras vystomojo bendradarbiavimo tema. Čia dalyviai išnagrinėjo klausimą, kokiu mastu šios praktikos vis dar išlaiko kolonijinių mąstymo modelių poveikį šiandien. Renginys paskatino kritišką diskusiją apie šiandienos vystomojo bendradarbiavimo veiksmų galimybes, nušviečiant gilų individualaus gyvenimo būdo susipynimą su didesnėmis istorinėmis ir socialinėmis struktūromis bei pateikiant alternatyvias perspektyvas.

Apibendrinant galima teigti, kad Augsburgas sėkmingai kovoja su savo kolonijine praeitimi. Svarbu ir toliau dalyvauti šiame dialoge ir mokytis kartu – galiausiai mums visiems naudinga sąžiningai ir kompleksiškai išnagrinėti savo istoriją.