Karščio patikrinimas: Ulmas vidurio aikštėje, Neu-Ulmas gauna raudoną kortelę!

Karščio patikrinimas: Ulmas vidurio aikštėje, Neu-Ulmas gauna raudoną kortelę!

Kai vasara užklumpa visą Bavariją, miestai susiduria su iššūkiu susidoroti su kylančia temperatūra. Neseniai atliktame tyrime „German Environmental Aid“ (DUH) išanalizavo 190 Vokietijos miestų jautrumą karščiui ir paskelbė blaivius rezultatus. Kaip ir SWP Pranešama, kad padėtis Baden-Viurtemberge yra ypač kritiška, nes daugelis miestų kenčia nuo didžiulio karščio, o Ulmas nusileidžia viduryje, o Neu-Ulmas net nubaustas raudona kortele.

Ulm gavo geltoną kortelę už karščio indeksą 15,59, o Neu-Ulm pasirodė žymiai prasčiau – 16,22. Tai kelia nerimą, nes šilumos indeksas yra pagrįstas paviršiaus temperatūra, paviršiaus sandarumu ir žalios spalvos tūriu. Tačiau bene labiausiai nerimą keliantis atradimas yra Manheimo aukščiausia vieta, kai šilumos indeksas yra 18,61, todėl miestas yra sąrašo apačioje visoje šalyje. Daugiau nei 88 procentai iš 315 000 gyventojų gyvena labai užterštose vietose, kur vasarą paviršius siekia daugiau nei 38 laipsnius.

Betonas prieš gamtą

Šios karščio kamuojamos miesto aplinkos priežastys akivaizdžios. Betono perteklius ir žalios erdvės trūkumas labai prisideda prie perkaitimo. Kaip parodyta analizėje, tokiuose miestuose kaip Manheimas 56 procentai teritorijos yra uždara, o tik 2 procentus dengia medžiai arba augalai. Vokietijos pagalba aplinkai galima pamatyti. Tai sukelia nerimą keliantį šilumos vystymąsi, kurį dar labiau apsunkina klimato kaita. Šiose „šilumos salose“ temperatūrų skirtumas gali siekti iki 10°C lyginant su kaimo vietovėmis.

Ypač lemtingi yra didelių medžių nykimas ir asfalto dangų padidėjimas, dėl kurio sutrinka vandens garavimas. Todėl ekspertai ragina federalinę vyriausybę nustatyti privalomus tikslus iki 2035 m. sumažinti paviršiaus sandarinimą. Miestai taip pat turėtų kūrybiškai kurti daugiau žalių stogų ir gryno oro koridorių, kad pagerintų oro cirkuliaciją ir sumažintų temperatūrą.

Žvilgsnis į ateitį

Analizė ne tik išryškina problemas, bet ir galimybes sušvelninti miesto šilumos poveikį. Kaip ir inžinierius pabrėžia, kad tikslinės priemonės, pvz., fasadų apželdinimas arba dviračių ir pėsčiųjų zonų sukūrimas, galėtų padėti sukurti vėsesnę aplinką. Tokie miestai kaip Detmoldas, Ratingenas ir Potsdamas yra teigiami pavyzdžiai, nes, priešingai nei labai sandarūs miestai, kaip Liudvigshafenas ar Regensburgas, juose yra pakankamai žalios erdvės.

Iššūkis aiškus: miestai turi planuoti protingai ir nekenkiant aplinkai, kad nepaisytų rekordinių temperatūrų, kurias sukelia klimato kaita. Jei greitai nebus imtasi priemonių, karštis gali kelti rimtą pavojų daugelio miesto gyventojų sveikatai, ypač pažeidžiamiems gyventojams, kuriuos sudaro pagyvenę žmonės, vaikai ir asmenys, turintys tam tikrų sveikatos problemų.

Belieka tikėtis, kad ir politika, ir visuomenė parodys geras gabumus ieškant sprendimų ir galės kartu kurti vėsesnį, todėl gyventi tinkantį miestą.