Piktnaudžiavimas Pasau vyskupijoje: atidengta tamsos dešimtmečiai!

Piktnaudžiavimas Pasau vyskupijoje: atidengta tamsos dešimtmečiai!

Pasau vyskupija neseniai paskelbė sprogstamąjį prievartos tyrimą, kuris suteikia gilios įžvalgos apie tamsią dvasininkų seksualinio išpuolio istoriją 1945–2022 m. Šį tyrimą atliko Pasau universiteto komanda, vadovaujama istoriko Marco von Knorringo. Buvo išnagrinėta apie 2 400 personalo bylų ir surengtos apklausos su 25 nukentėjusiais žmonėmis ir 35 liudininkais. Bayerische Rundfunk praneša, kad tyrimas buvo atliktas vietos nepriklausomos peržiūros komisijos vardu ir kad išlaidas padengė Pasau vyskupija.

Rezultatai kelia nerimą: mažiausiai 672 žmonės tapo aukomis ir buvo nustatyti 154 nusikaltėliai. Sukrečianti detalė yra ta, kad 86% kaltinamųjų dvasininkų laikomi keliais kaltinamaisiais. Be to, trys ketvirtadaliai nukentėjusiųjų patyrė daugybę išpuolių, ypač internatinėse mokyklose, namuose ir tarnaudami aukurais. Tokie siaubo scenarijai ne tik fiziškai žlugdo nukentėjusiuosius, bet ir psichologiškai – daugelis kenčia nuo miego sutrikimų, depresijos, praranda pasitikėjimą savimi. Tyrimas taip pat rodo, kad 59% nukentėjusiųjų parapijose buvo vyrai, o tarp religinių dvasininkų ši dalis siekė net 94%.

Tamsūs skyriai ir pasekmės

Pagrindinis tyrimo akcentas yra tai, kaip Pasau vyskupai sprendžia įtarimus. Piktnaudžiavimo atvejai jau buvo užfiksuoti pokario laikotarpiu vyskupui Simonui Konradui Landersdorferiui, tačiau jie dažnai likdavo netinkami ir buvo apeiti. Nuo septintojo dešimtmečio teismų sistema aktyviau įsitraukė, tačiau vadovaujant vyskupui Antonijui Hofmannui dokumentacija buvo sąmoningai menka. Vyskupas Franzas Ksaveris Ederis net apibūdino piktnaudžiavimo atvejus kaip „nuodų spintą“, kurioje baisi tikrovė liko gerai paslėpta. Pokyčiai prasidėjo tik 2002 m., kai vyskupas Wilhelmas Schramlis pradėjo reguliarų prevencinį darbą. Nors failų įrašai tapo turtingesni, jie vis dar nėra pilni.

Vyskupas Stefanas Osteris, šiuo metu dirbantis Pasau vyskupijoje, tyrimą apibūdina kaip „skausmingą ir gydantį“. Jis prašė atleidimo už bažnyčioje atsakingų asmenų nesėkmes. Nepaisant to, lieka klausimų dėl vyskupų skaidrumo ir galios naudojimo. Anot Vatican News, tyrimas taip pat atskleidžia, kad daugelis informatorių tyli iki šiol, įskaitant tėvus ir parapijos darbuotojus.

Socialinės diskusijos ir kelias į priekį

Ši tema jau daugiau nei 15 metų yra socialinių diskusijų objektas Vokietijoje. Berlyno Canisius koledžas paskatino atskleisti daugybę atvejų, sukrėtusių pažįstamą bažnyčios pagrindą. Kai kuriose vyskupijose, pavyzdžiui, Pasau, tyrimas sustiprėjo, kitose, pavyzdžiui, Kelno arkivyskupijoje, buvo nesėkmių, kai iš pradžių pranešimai buvo slepiami. Deutschlandfunk taip pat apibūdina vyskupijų reakcijas kaip labai skirtingas, kai kurios elgiasi įžeidžiančiai, o kitos stengiasi pripažinti, kad buvo sistemingas piktnaudžiavimas.

Viena iš šio tamsaus skyriaus pamokų – atsakingieji bažnyčioje turi pagaliau atmerkti akis ir aiškiai stoti už tai, kad nukentėjusiųjų gerovė turi būti svarbesnė už institucijos reputaciją. Piktnaudžiavimo tyrimas gali būti lūžio taškas, galbūt net pradinis signalas visapusiškiems pokyčiams Katalikų bažnyčioje, kuris pagaliau turėtų pasiūlyti prievartos aukoms išklausyti ir palaikyti.

Žmonės ne tik tikisi atsakingos ateities Pasau vyskupijoje. Tolesni apdorojimo ir prevencijos žingsniai išlieka itin svarbūs. Svarbu pasimokyti iš praeities ir padaryti viską, kas būtina siekiant užkirsti kelią tokiems nusikaltimams.